- ūmas
- 1 ū́mas sm. (1) NdŽ, ū̃mas (4) Dgl
1. Jnš staigumas, skubumas, greitumas, greitis: Antpuolė su tokiu ū́mu, kad nebišbėgau Lk. Atalekia su tokiuo ū́mu, tartum jam te kas dega Sb. Iš to ūmo nebematė merga kūmo Sdk. ^ Kad jus ūmẽlis kur nuneštų! NdŽ. Dirvonai be takų, kumelė be ūmo, botagas be šniūro ir ąžuolai be šakų (irkluoja valtį per meldų priaugusį ežerą) Slk. Kumelė be ūmo, be šniūro, važiavau keliu ne keliu, pagavau ne paukštį, nupešiau ne plunksną, pavalgiau ne mėsą (valtis ir žuvis) LTR(Igl).
2. neprotingas karščiavimasis; kvailumas: Jau jam užėjo ū̃mas, jis tuoj laukais bėgs Dkš. Iš klapato ūmas galvon šoko ir dabar nebeatsitaiso Kp.
3. pojūtis, jausmas: Žmogus penkis ūmùs tur KII187. Raudonums tavo skruostelių man sujudina ūmùs (d.) Mit IV341. Visi ūmai buvo apmirę, tikt dūmojims bei girdėjims rodės tepasilikęs LC1883,12. Žalumas giružės atnaujina ūmus KlvD353. ║ didelis potraukis, geismas: Kas tat ūmo antėjimas, kad negal save suvaldyti vaikis J. Toks ūmas antėjo mergoms eiti į karčemą J. Kad koks ūmas, pirkčiau ir aš tą arklį Ėr. Kaip tris kartus neėmė bekono, taip ir numušo ū́mą beauginti Užv.
◊ ant (iš) ū́mo staiga, greitomis: Par ilgą gal ir prisiminčia, bet kad ant ū́mo – neatsimenu Všk. Kad nežinom teip ant ūmo nieko Ps. Jeigu iš ūmo griebtų katė ežiuką už snukio, tai gal paimtų Pc. Kelkitės visi iš ūmo, skubykitės laukan greitai iš dūmo A.Strazd.
Dictionary of the Lithuanian Language.